Dažnam vakariečiui, Japonija gali pasirodyti kaip kitas pasaulis. Nuo kalbos iki virtuvės, nuo kasdienio gyvenimo iki gilių tradicijų, nuo religijos iki populiariosios kultūros – visa tai, dažnai mums atrodo svetima ir sunkiai priimtina. Tai gi, nereikia stebėtis, kad apie Japonija sklando tiek daug mitų ir klaidingų nusistatymų. Norime pateikti kelis dažniausius mitus apie tekančios saulės šalį:
Mitas: Japonija yra labai brangi šalis.
Tikrovė: pats brangiausias dalykas Japonijoje yra nuoma didžiuosiuose miestuose. Tuo tarpu, maisto, viešojo transporto, drabužių kainos, dėka gan žemo PVM (10%) ir po COVID-19 smarkiai nukritusio jenos kurso, vakariečiams Japonijos yra tikrai prieinamos. Ką jau kalbėti apie tai, kiek daug Japonijos parduotuvių turistams taiko „tax free policy“ (atleidimą nuo mokesčio). Ir nors galima išleisti dideles sumas perkant prabangos prekes Tokijuje, eilinis keliautojas Japonijoje išleis tiek pat, o dažnai ir mažiau, nei Europoje.
Mitas: visi japonai laisvai kalba angliškai.
Tikrovė: didelės pastangos yra dedamos pagerinti anglų kalbos lygį Japonijoje: anglų kalbos mokyti dažnai samdomi užsieniečiai iš anglakalbių šalių, veikia daugybę mokyklų skirtų anglų kalbos tobulinimui, be to populiarios „kalbų kavinės“, kuriose japonai gali susitikti pasišnekučiuoti su užsieniečiais. Vis dėlto, dėl įvairių priežasčių (neveiksmingos, pasenusios mokyklinės anglų kalbos programos; valstybiniuose anglų kalbėjimo egzaminuose nėra kalbėjimo dalies ir t.t. ), ne daug japonų laisvai kalba angliškai, net aptarnavimo srityse, o mažuose miestuose, kur retai lankosi užsieniečiai, situacija yra itin prasta.
Mitas: Japonija yra labai tradicinė ir dvasiška šalis.
Tikrovė: vienas dažniausių keliautojų po Japoniją skundų „Japonija nebuvo tokia dvasiška kaip aš tikėjausi“. Nors šintoizmas ir budizmas yra svarbūs japonų gyvenime, nuolat skubančiame, triukšmingame Tokijuje dvasingumą išstumia populiarioji kultūra ir technologijos. Tuo tarpu, tokios zen tradicija paremtos praktikos kaip arbatos ceremonija ar ikebanos dirbtuvės, netenka populiarumo tarp jaunimo, yra laikomos senamadiškomis, tad jas dažniausiai praktikuoja tik vyresnio amžiaus žmonės.
Mitas: visur Japonijoje gausu aukšto lygio technologijų.
Tikrovė: nors didžiuosiuose miestuose, kaip Tokijas ar Osaka, restoranuose galime išvysti svečius aptarnaujančius robotus ar daugybę funkcijų turinčius tualetus, futuristinės technologijos nėra visos šalies veidas. Japonai dažniau atsiskaito grynaisiais, nei kortele ar telefonu, o šalyje vis dar įprasta naudoti hanko, tai yra antspaudus, vietoj parašo. Taip pat, nereikia nustebti, jei būsite paprašyti atsiųsti dokumentus faksu.
Mitas: geišos yra kurtizanės.
Tikrovė: geišos yra menininkės, kurių pareiga palaikyti kompanija ir žaidimais, dainomis, muzikos ar šokio pasirodymais linksminti svečius. Mitas, kad geišos yra kurtizanės greičiausiai kilo Antrojo pasaulinio karo metu, kai Sąjungininkų kareivius, dažniausiai amerikiečius, aptarnaujančios prostitutės save vadindavo „geišomis“, taip siekdamos sulaukti dėmesio dėl savo „egzotiško“ statuso. Negano to, pastarojo amžiaus knygos bei filmai, prisidėjo prie klaidingo vakariečių supratimo, kas yra geiša. Kaip sako japonlogijos mokslų daktarė Dalia Švambarytė „geiša yra tiek pat prostitutė, kaip ir operos dalininkė“.
Atraskte Japoniją keliaudami su WIND BIKE TOURS!
Daugiau informacijos : https://windbiketours.lt/produktas/japonija-tekacios-saules-salis/
