Marina Abramović – viena žymiausių ir įtakingiausių šiuolaikinio performanso meno kūrėjų. Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio ji savo darbuose tyrinėja žmogaus kūno ir sąmonės ribas, žiūrovo santykį su menininku, skausmą, ištvermę, baimę ir pasitikėjimą. Abramović kūriniai retai palieka abejingus: jie provokuoja, kelia nepatogius klausimus ir kviečia ne tik stebėti, bet irįsitraukti.
Viena neįprasčiausių vietų Kopenhagoje, kurioje pristatomas ir jos menas, yra „Cisternerne“. Tai buvęs požeminis miesto vandens rezervuaras, šiandien virtęs unikalia šiuolaikinio meno erdve. Jis slepiasi po Frederiksbergo parku, toliau nuo įprasto miesto triukšmo ir šviesų. Nusileidus po žeme pasitinka vėsa, drėgmė, prieblanda ir tarp masyvių kolonų sklindantis aidas. Čia nepasiekia mobiliojo ryšio signalas, todėl lankytojas tarsi trumpam atsiskiria nuo kasdienybės ir patenka į kitą pasaulį.
„Cisternerne“ nėra įprastas muziejus su baltomis sienomis ir ryškiai apšviestais eksponatais. Kasmet į šią erdvę pakviečiami menininkai arba architektai, kurie sukuria specialiai požeminėms salėms pritaikytas parodas. Kūriniai čia susilieja su vietos architektūra, istorija, šalta ir paslaptinga atmosfera. Todėl čia meną galima išgirsti, pajusti ir patirti visu kūnu.
Būtent šioje erdvėje pristatoma Marinos Abramović kinematografinė operos instaliacija „Septynios mirtys“. Kūrinys paremtas septyniais garsiausiais moterų vaidmenimis operos istorijoje, kurių kiekvienas baigiasi herojės mirtimi. Filmus lydi legendinės operos solistės Marijos Callas atliekamos arijos iš septynių skirtingų operų, o pagrindines veikėjas įkūnija pati Abramović, o kartu su ja ekrane pasirodo ir aktorius Willemas Dafoe.
Septyni filmai sudaro vientisą, maždaug valandos trukmės pasakojimą apie meilę ir netektį, ilgesį, kančią, gyvenimą ir mirtį. Abramović šiame kūrinyje kalba apie universalias žmogaus patirtis: tapatybę, likimą ir stipriausias emocijas, kurios žmones sieja nepaisant laikmečio ar kultūros. „Cisternerne“ instaliacija pirmą kartą pristatoma kaip vientisas kūrinys, išskleidžiamas ne tik laike, bet ir erdvėje.
Tamsios požeminės salės čia tampa ne paprastu fonu, o svarbia instaliacijos dalimi. Prislopinta šviesa, šaltis, drėgmė ir tarp kolonų sklindantys operos garsai sustiprina kūrinio dramatizmą. Žiūrovas ne tik stebi ekrane pasakojamas istorijas, jis atsiduria jų viduje, apsuptas Marijos Callas balso, vaizdų ir paslaptingos buvusio vandens rezervuaro atmosferos.
Šaltiniai: https://frederiksbergmuseerne.dk/en/udstillinger/marina-abramovic/
Aplankyti Marina Abramović instaliaciją galite Wind Bike Tours kultūros ir meno kelionės į Daniją metu: https://windbiketours.lt/produktas/kulturine-ir-menine-kelione-i-kopenhaga-meno-myletojams-2/
