Straipsnio ir nuotraukų autorė:Rita Guz Kallesøe DMC- Nordik laisvai samdoma kelionių vadovė
2023 metų paskutinė diena. Savo 52-oje naujametinėje kalboje, Danijos karalienė Margarethe II, praneša tautai, kad karališką sostą perduoda savo sūnui Frederikui. Per daugiau nei 1000 metų karališkos dinastijos egzistavimą, tai antras atvejis, kai valdovas nusprendžia pasitraukti iš sosto.
Karalienė garbingai atliko savo pareigas ir buvo daugumos šalies gyventojų mylima. Bet ji ne vienintelė, kuri tiek ilgai buvo šalies valdove. Kristijonas IV (1577-1648) Danijos ir Norvegijos karalius, šalį valdė 59 metus ir nežiūrint to, kad pralaimėjo daug karų, iššvaistė milžiniškas sumas yra ir buvo vienas populiariausių ir įdomiausių šalies karalių.
Renesansas Danijoje (1536-1660) reformos prasidėjo nuo Liuterio, atnešusios į šalį protestantizmą, o baigėsi karaliaus Frederiko III autokratija. Kristijonas IV yra puikus daniškojo renesanso žmogaus pavyzdys. Todėl siūlau į jį pažvelgti kaip į to periodo asmenybę, troškusią naujų žinių, mylinčią meną ir suprantančią grožį, kaip į valdovą, užsiimantį miestų vystymu, įspūdingų pastatų statymu ir kaip į karį, norintį išlaikyti savo žemes ir užkariauti naujas.
11 metis Kristijonas, netekęs tėvo Frederiko II, tampa sosto įpėdiniu, bet oficialiai karaliumi paskelbiamas tik būdamas 19-os, 1596 metais. Tokių iškilmių šalis dar nebuvo mačiusi. Beveik visi 20000 miesto gyventojų ir daugybė svečių stovėjo 800 metrų atstumu nuo Kopenhagos pilies (dabar Christianborg) iki Dievo Motinos bažnyčios, norėdami pamatyti ir pasveikinti naują karalių. Po ceremonijos, jam išėjus iš bažnyčios, mechaninis angelas išskleidė sparnus, sveikindamas naują šalies valdovą Kristijoną IV. Staltiesės, patalynė, indai buvo surinkti ir atgabenti iš visos Danijos. Amagertorv, vienoje svarbiausių Kopenhagos aikščių, buvo įrengtas fontanas iš kurio liejosi baltas ir raudonas vynai, o ant laužų buvo kepami jaučiai. 35000 stiklinių taurių buvo užsakyta ir pagal paprotį, kad atneštų sėkmę, išgėrus vyną buvo sudaužytos šventės metu. Kelias dienas publika buvo linksminama vaidinimais, riterių varžybomis ir fejerverkais.
16 a. pabaigoje Danija buvo stipri valstybė. Jai priklause Norvegija, Skåne (dabar Švedija), Halland, Blekinge (dabar Švedija), Slesvig-Holsten ( dabar Vokietija) regionai ir tokios kolonijos kaip Grenlandija, Islandija ir Farerų salos. Pirmus savo valdymo metus, karalius praleido keliaudamas po Europą, semdamasis naujus įspūdžius ir žinias iš aplankytų šalių. Jį ypač sužavėjo ir įkvėpė aplankyti Anglijos ir Italijos rūmai bei pilys. Be gero vyno ir maisto, muzikos, gražių rūbų, mielų moterų kompanijos, jis degė aistra architektūrai. Jo dėka Kopenhaga išaugo į metropolį, o jo statyti pastatai puošia miesto senamiestį ir šiandien. Pradėjęs statybas nuo paprastesnių statinių, vėliau jis ir jam talkinę statybininkai sukūrė Danijos reikšmingiausius renesansinius pastatus. Dabar miestas neįsivaizduojamas be Børsen, buvusios biržos su keturių drakonų bokštų, Rosenborg, Kristijono IV mylimiausios pilies, kur jis ir mirė, Šv. Trejybės bažnyčios ir Rundetårn, apvalaus bokšto-observatorijos, į kurią galima užvažiuoti su karieta, ar Holmens bažnyčios, vienintelės Danijoje taip arti vandens. Nors šalies iždas tuštėjo, karalius imasi perstatyti iš savo tėvo paveldėtas pilis: Frederiksborg, kuri randasi 42 km nuo Kopenhagos, Hillerød mieste, ir Kronborg, dažnai vadinamos Hamleto pilimi, Helsingøre, 46 km nuo sostinės. Abi pilys dabar yra muziejai, pristatantys ne tik šalies istoriją, bet ir menus. Kristijonas VI neapsiribojo tik statybomis. Jis įkūrė ir keletą miestų, tokius kaip Christianstad (dabar-Kristianstadas) Švedijoje ir Christiania (Oslo) Norvegijoje, o taipogi įsteigė pašto tarnybą.
Asmeninis gyvenimas Karaliaus Kristijono IV irgi nebuvo nuobodus. Dvi oficialios žmonos, kelios meilužes, 23 vaikai. Pirmoji jo žmona buvo Anna Cathrine iš Brandenburgo, pagimdžiusi 6 vaikus, tarp kurių buvo ir jo sosto įpėdinis, Frederikas III. Žmonos kambarinė ir karaliaus meilužė Kirsten Madsdatter gimdė jų sūnų beveik tuo pačiu metu kaip ir karalienė savo paskutinį vaiką. Mirus žmonai, po kurio laiko sena meilužė pakeičiama nauja Karen Andersdatter, kol nesutinkama Kirsten Munk. Ji neturi karališko kraujo, todėl jų santuoka vadinama kairės rankos. Moteris karaliui pagimdo 12 vaikų. Nors jis ją ir myli, jų santykiai gan audringi, apkaltinę vienas kitą neištikimybe, sutuoktiniai 1628 metais išsiskiria. Paskutiniai ir ilgiausi ryšiai Kristijoną IV sieja su Vibeke Kruse, kuri buvo jo antros žmonos kambarinė. Kartu jie susilaukė dviejų vaikų.
Sakoma, kad apetitas auga bevalgant. Kristijonas IV, būdamas didžiausiu Šiaurės šalių karaliumi, užsimanė tapti visos protestantiškos Europos valdovu. Jis dalyvauja keliuose karuose, bet jam nesiseka. 1611-1613 metu Kalmaro karas baigėsi be reikšmingų pergalių, nors švedai turėjo užmokėti didelę reparacijų sumą. 1625-1629 metais, negavęs vyriausybės palaikymo, jis vis tiek nusprendžia dalyvauti Trisdešimties metų kare prieš Vokietiją, kaip Šlesvig-Holstein princas, bet tik praranda daug pinigų ir žemių. 1644 metais švedai užpuola Skåne regioną. Kristijonas IV dalyvauja Kolberger Heide jūrų mūšyje ir jo metu netenka akies. Nors šaliai šis mūšis neatnešė didelės pergalės, Kristijonas IV buvo gerbiamas už savo drąsą. Trūkstant pinigų tęsti kariniams veiksmams, jis net savo karūną buvo užstatęs Hamburge, bet ir tai jo padėties neišgelbėjo. Danijai teko atiduoti Skåne, Halland ir Blekinge regionus švedams.
Karalius Kristijonas IV savo valdymo laikotarpiu padarė nemažai klaidų. Šalies istorikai įvardina keletą priežasčių, tarp kurių svarbiausios yra tai, kad Danija visada buvo žemės ūkio šalis ir nepasiruošusi aktyvaus karaliaus reformoms, be to daugybę pinigų buvo prarasta dėl nevykusių Kristijono IV verslo projektų ir karų. Tačiau, kaip minėjau anksčiau, nežiūrint visų jo pralaimėjimų ir praradimų, jis buvo vadinamas liaudies karaliumi ir iki šių dienų išlieka vienu populiariausiu Danijos karalystėje.
Straipsnis parašytas, remiantis daniškais internetiniais puslapiais. Nuotraukos paimtos iš dviejų parodų katalogų, skirtų jo tragiško likimo dukrai Leonorai Kristinai: “Leonora Christina 400 år”(Frederiksborg, 2021) ir “Ære være Leonora”(“Slove Leonorai”)(Den Hirschsprungske Samling, 2006).
