fbpx

Mano Danija. Belaukiant didžiausių metų švenčių

 Straipsnio autorė: Rita Guz Kallesøe-DMC-Nordik laisvai samdoma kelionių vadovė

Nuotraukos autorė: Rasa Svirnelytė

 

Aš pažįstu keletą žmonių, kurie iš savo kelionių parsiveža įvairių Kalėdinių dekoracijų. Jei Jūs esate iš tų, kuris “tepa roges rudenį”, tai jums  verta apsilankyti Kopenhagos Danish Art & Christmas Shop, esančią Knabrostræde 3. Ir nesvarbu, net jei  už lango  paukščiai čiulba  ir saulė žeme ritinėjasi, čia  jus pasitiks žiemos ir švenčių laukimo atmosfera.

Ankstyviausias švenčių šauklys Danijoje  pasirodo pirmą lapkričio penktadienį. Tai yra Kalėdinis alus (Jule øl). Šią tradiciją pradėjo Tuborg alaus darykla 1900 metais, o dabar ją sėkmingai tęsia daugybė  kitų šalies didelių ir mažų daryklų. Ji tapo tokia populiaria, kad aludariai pradėjo gaminti ir Velykinį alų (Påske øl).  Šiomis dienomis, be šventinio alaus, į daugelio danų namus taip pat atkeliauja Advento kalendorius (Julekalender) ir Advento vainikas (Adventskran) su keturiomis ar viena žvake, ant kurių sužymėtos dienos. Parduotuvėse akys raibsta nuo įvairiausių kalendorių, tačiau tikriausiai populiariausias išlieka šokoladinis. Juk taip malonu vakare, po darbo, pasėdėti su šiltu gėrimu rankoje, suvalgyti mažą šokolado plytelę ir džiaugtis degančia žvakės šviesa, simbolizuojančia viltį, tikėjimą, džiaugsmą ir ramybę.

Užbaigiant 2023 metus turistui, Kopenhaga siūlys net kelis Kalėdinius turgus. Pirmasis iš jų, nuo lapkričio 3 iki gruodžio 21 dienos, vyks Højbro Plads vietovėje, kur buvęs kaimas, palaipsniui išaugo į Danijos sostinę. Netoli šios aikštės miesto centre Nyhavn ir Kongens Nytorv Kalėdiniai turgūs atsidarys nuo lapkričio 17 ir truks iki gruodžio 21 dienos. Juose daugiausia prekiauja užsieniečiai, todėl miesto gyventojai ir svečiai turi galimybę įsigyti įvairių suvenyrų ir ragauti maisto produktų ar patiekalų iš įvairių Europos šalių.  Tą pačią dieną (nuo lapkričio 17 iki gruodžio 31) Kalėdinis turgus atsidaro Tivolyje (1843 m.), antrame seniausiame pramogų parke pasaulyje. Tarp kitko, pirmasis pasaulyje pagal senumą, irgi randasi Danijoje, netoli nuo Kopenhagos. Jis vadinasi Bakken (1583 m.) ir jame nuo lapkričio 22 iki gruodžio 22 dienos savaitgaliais bus galima ne tik pasivaikščioti po turgų, bet ir ragauti daniškų šventinių patiekalų. O garsiojoje Kristianijoje Kalėdinis turgus veikia tik kelias savaites, nuo gruodžio 8 iki 20 dienos, siūlydamas originalias Kalėdines dovanas.

Julefrokost – tai Kalėdiniai pietūs su bendradarbiais ar draugais ir jie  labai populiarūs Danijoje. Jie vyksta lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje ir jų metu  alus, vynas ir šnapsas liejasi laisvai,  užkandama  sumuštiniais (smørrrebrød), silke, kiaulienos kepsniais, bulvių salotomis, spurgomis (æbleskriver), ir visų užsieniečių galvos skausmu, kai reikia ištarti – Rødgrød med fløde – uogų košė su plakta grietinėle.  Besilinksminant, beruošiant dovanas artimiesiems, prieškalėdinis  mėnuo pralekia žaibiškai. Ir galiausiai šalies gyventojai, kai kurie prieš tai apsilankę bažnyčioje ar pažiūrėję televizijos šventinę programą, susirenka Kūčių vakarienei (Juleaften), artimiausių žmonių rate. Dažnai prieš ją išgeriama taurė aperatyvo ir pasidalinama naujienomis.

Danų šventinio stalo dekoravimas skiriasi nuo lietuviško tuo, kad ant jo nerasite jokių salotų ar kitų paruoštų patiekalų, tik lėkštės ir taurės su stiklinėmis vandeniui. Šį vakarą  šeimininkės stengiasi pateikti savo firminius  patiekalus. Mano anyta  dažniausiai gamina Krabų žiedą (Krabberand). Tai želė žiedas  su krabų mėsa, krevetėmis, žirneliais ir žaliaisiais smidrais, pateikiamas su majoneziniu-jogurtiniu padažu. Pagrindinis vakarienės patiekalas būna žąsis arba antis su skrudintomis saldžiomis bulvėmis, troškintais raudonaisiais kopūstais, spanguolių ar bruknių uogiene ir  ruduoju padažu. Man, kaip katalikei, kuri Kūčių dieną nevalgo mėsos, paruošiama žuvis arba žuvies ir jūrų gėrybių asorti. Desertas – Risalamande. Tai ryžių pudingas su plakta grietinele, pagardintas vanile ir kapotais migdolais. Į jį dedamas vienas sveikas migdolas, o tas, kuris jį randa, gauna dovaną – kiaulę   padarytą iš marcipano arba kokį kitą saldumyną. Šis pudingas dažniausiai pateikiamas su pašildyta vyšnių uogiene. Beje, prieš šventes visos maisto prekių parduotuvės pardavinėja ne tik Kalėdinį alų, bet ir Kalėdinę silkę, saldainius, spurgas ir Risalamande pudingą.  Sočiai pavalgius, šeimos nariai prie eglutės susikabinę  rankomis, eina aplink ją dainuodami Kalėdines dainas, po to prasideda linksmiausias vakaro momentas. Dovanų traukimas iš po eglutės ir jų dalijimasis. Kiekvieno šeimos nario laukia kelios staigmenos, todėl visų dėmesys išlaikomas iki tol, kol ištraukiama paskutinė gražiai supakuota dovana. Kiekvienais metais dovanas dalina vis kitas šeimos narys, o jei yra mažų vaikų, kai kam iš susirinkusiųjų tenka pavirsti ir Kalėdų seneliu. Pasidžiaugus dovanomis, pateikiama kava, arbata, sausainiai, šokoladas ir stipresni gėrimai. Vakaro pabaigoje pasiūloma gaivinamųjų gėrimų arba alaus.  Kalėdų dieną aplanko draugai, vykstama į SPA, maudomasi, einama čiuožinėti ar pasivaikščioti ir aišku, vėl skaniai valgoma. Namuose eglutė nupuošiama po kelių dienų. Miestų aikštėse stovinčios eglutės puošiamos kukliai ir Naujieji Metai Danijoje jau sutinkami be jų.

 

dalintis per
Facebook
Twitter
LinkedIn
Email