Jeigu matėte Ridley Scotto filmą „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ arba skaitėte Williamo Gibsono romaną „Neuromantas“, tikriausiai jau esate susipažinę su kiberpanko pasauliu. Tai niūri ateities vizija, kurioje pažangios technologijos egzistuoja greta socialinio nuosmukio, visagalės korporacijos užima tradicinių institucijų vietą, o dirbtinis intelektas, korupcija, nusikalstamumas ir neoninės šviesos tampa neatsiejama kasdienybės dalimi.
Nors kiberpankas susiformavo Vakarų mokslinėje fantastikoje, jo vizualinį įvaizdį stipriai paveikė XX amžiaus devintojo dešimtmečio Tokijas. Tuo metu daugeliui vakariečių Japonija atrodė kaip technologijų ir kapitalizmo ateities simbolis. Japonijos bendrovės sparčiai plėtėsi tarptautinėse elektronikos, automobilių ir pramogų rinkose, o Tokijas garsėjo šviečiančiomis reklamomis, perpildytomis geležinkelio stotimis, naujausiomis technologijomis ir nepaprastai greita miesto plėtra. Todėl kiberpanko kūriniuose Japonija dažnai tapo ateities pasaulio, kuriame korporacijos ir technologijos įgijo daugiau galios nei valstybės ar tradicinės visuomenės institucijos, simboliu.
Kiberpanko estetika yra ne tik vizualiai įspūdinga, bet ir sąmoningai nejauki. Ji pasižymi paslaptingumu, šaltumu ir nesvetingumu: milžiniškus pastatus dengia reklamos bei neoniniai užrašai japoniškais rašmenimis, tačiau jų fasaduose nematyti langų. Aptarnaujantis personalas elgiasi mandagiai, bet beasmeniškai, o kartais jį apskritai pakeičia robotai arba dirbtinis intelektas. Gatves užpildo nesibaigiančios žmonių minios, kuriose individas praranda savo išskirtinumą ir tampa tik dar viena anonimiška didmiesčio dalimi.
Panašias temas galima pastebėti ir Japonijoje kuriamuose kiberpanko anime filmuose. Katsuhiro Otomo režisuotame filme „Akira“ vaizduojamas Neo-Tokijas – po katastrofiško sunaikinimo atstatytas futuristinis metropolis. Tačiau po įspūdingu miesto siluetu slypi politinė korupcija, slapti kariniai eksperimentai, pilietiniai neramumai ir visuomenės apleista jaunų žmonių karta.
Mamoru Oshii filmas „Dvasia šarvuose“ į kiberpanką žvelgia filosofiškiau. Jame vaizduojami kibernetiniai kūnai, kurie yra labiau mašinos nei žmonės, sąmoningas dirbtinis intelektas ir visuomenę kontroliuojančios vyriausybinės saugumo agentūros. Pagrindinis filmo keliamas klausimas yra ne vien tai, ar technologijos gali tapti pavojingos. Kur kas svarbiau klausti, ar žmogaus, kaip unikalaus individo, samprata gali išlikti prasminga pasaulyje, kuriame kūnus, mintis ir net prisiminimus galima redaguoti, pakeisti arba sukurti iš naujo.
Tačiau kiek kiberpankiškas yra šiandieninis Tokijas?
Nors Tokijas laikomas vienu saugiausių pasaulio didmiesčių, jame vis dar galima atrasti nemažai kiberpanko pasauliui būdingų elementų. Mieste veikia kavinės, kuriose lankytojus aptarnauja robotai, ir viešbučiai, kuriuose su personalu galima beveik nesusidurti. Akihabaros rajonas garsėja elektronikos parduotuvėmis, ryškiomis reklamomis ir neoninėmis iškabomis, o centriniuose Tokijo rajonuose dangoraižiai taip tankiai supa gatves, kad virš galvos kartais lieka tik siauras dangaus lopinėlis.
Keliaujant traukiniu tarp tankiai užstatytų miesto rajonų, žalią erdvę dažnai pakeičia betono, stiklo, geležinkelio linijų ir nesibaigiančių pastatų peizažas. Milžiniškose stotyse bei žmonių miniose gali apimti anonimiškumo ir susvetimėjimo jausmas. Vis dėlto tikrasis Tokijas nėra vien šalta kiberpanko fantazija. Tai miestas, kuriame futuristinės technologijos, tradicinės šventyklos, griežtos socialinės taisyklės ir kasdienis žmogiškas gyvenimas susilieja į kur kas sudėtingesnį vaizdą.
Galbūt būtent todėl Tokijas taip dažnai siejamas su kiberpanku. Jis atrodo kaip vieta, kurioje ateitis jau prasidėjo, tačiau kartu primena, kad technologinė pažanga nebūtinai išsprendžia vienatvės, nelygybės ar žmogaus tapatybės problemas.
Su Tokiju galite susipažinti kelionės po Japoniją metu:
Straipsnis parengtas remiantis:
David S. Roh, Betsy Huang and Greta A. Niu, eds., ,,Techno-Orientalism: Imagining Asia in Speculative Fiction, History, and Media”
Charles Paulk, ,,Post-National Cool: William Gibson’s Japan”
BFI, ,,Where to Begin with Japanese Cyberpunk”
BFI, ,,30 Years of Akira”
Straipsnį parengė – Beatričė Rutkauskaitė
