Kai kalba pasisuka apie europietišką kulinariją, dažniausiai pagalvojame apie prancūzų ar italų virtuves, tačiau Skandinavijos šalys savo kepinių tradicijomis nė kiek nenusileidžia Vakarų Europai. Ypač Švedija, kur atrodo kiekvienai šventei – nuo Kalėdų iki Velykų- galima atrasti unikalių ir aromatingų kepinių, kurie ne tik gardūs, bet ir pasakoja šalies kultūros istoriją. O štai keli iš jų:

Lussekatter tradicinės švediškos šafraninės bandelės, kurios ypač populiarios per Šv. Liucijos dieną (gruodžio 13 d.) – šventę, skirtą šviesos simboliui pagerbti tamsiausiu metų laiku. Šios bandelės gaminamos iš saldaus mielinio tešlos, įpjaustos ir susukamos į „S“ formą, kuri simbolizuoja susirietusį katės uodegos vingį, o viduryje paprastai džiovintos razinos „akims“. Šafrano prieskonis suteikia joms ryškiai auksinę spalvą ir subtilų aromatą, o jų kvapas ir skonis dažnai asocijuojasi su šventiniu laikotarpiu ir tradicinėmis šeimos susibūrimų akimirkomis. Lussekatter dažnai valgomi su kava arba glögg (karštu vynu) gruodžio mėnesį Advento laikotarpiu ir ypač per Šv. Liucijos šventę.

Semla tai švediškas saldus kepinys, dažniausiai valgomas žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį – ypač prieš Gavėnios pradžią. Tai mielinė bandelė, pagardinta kardamonu, kurios viršus nukertamas, vidus ištuštinamas ir į jį įdedama migdolų kremo bei gausybė plakto kremo, o uždengtas viršelis pabarstomas cukraus pudra. Tradiciškai semla buvo valgoma paskutinį vakarą prieš pasninką, o ankstyvosios versijos netgi buvo patiekiamos šiltame piene vadinamuoju hetvägg būdu, bet šiandien semla parduodami net nuo Kalėdų iki Velykų.

Pepparkakor yra ploni, traškūs tradiciniai švediški imbieriniai sausainiai, kurie ypač populiarūs per Kalėdų laikotarpį ir Šv. Liucijos dieną. Jie yra pagardinti imbieru, cinamonu ir gvazdikėliais, dažnai išpjauti širdžių, žvaigždžių ar kitų formų pavidalu. Pepparkakor pavadinimas pažodžiui reiškia „pipirinius sausainius“, nes ankstesnėse receptūrose būdavo dedama pipirų, kurie buvo laikomi ne tik gardžiais, bet ir turinčiais virškinimą gerinančių savybių. Šiandien juos dažniausiai valgo kaip šventinį skanėstą su kava.
O daugiau susipažinti su Švedijos kulinarija galėsite mūsų ,,Mažojo kruizo Baltijos jūra ir dviračių turo po pietų Švediją bei Daniją“ metu.
Straipsnis parašytas remiantis:
https://www.swedishfood.com/biscuits-and-cakes/gingersnaps
https://sweden.se/culture/food/the-semla-a-swedish-delicacy
https://sweden.se/culture/food/the-semla-a-swedish-delicacy
https://www.swedishfood.com/biscuits-and-cakes/saffron-buns
Straipsnį parengė – Beatričė Rutkauskaitė
